2015-01-09

Problema atliekant namų darbus...


Labas. Dažnai pati susimąstau ir dabar noriu apie tai paklausti jūsų visų.. Kaip reikia taisyklingai mokytis? Žinau - tai skamba baisiai keistai, bet aš rimtai susiduriu su šia problema.
Aš dažniausiai per pamokas tik užsirašau svarbiausią informaciją kurią pateikia mokytojai ir klasiokai, o namuose mano tikslas būna peržvelgti visą turimą medžiagą ir padaryti išvadas bei užduotus namų darbus. Aišku, dažniausiai, tos 'namų' dalies neišeina man reikiamai atlikti ... Patys įsivaizduokit.. Grįžtat namo tik 19 val. (po būrelių), pavalgot, persirengiat ir jau laikrodis rodo 20 val., ir tik tada galu pradėt kibti prie namų darbų. Žinoma, pirmiausia bandau padaryti svarbiausius ir mėgstamiausius. Bet va paimkim kad ir matematiką: atsiverčiu vadovėlį, perskaitau sąlygą, užsirašau pirmąją eilutę ir fsio. Jei išeina, tai dar kažką dar suskaičiuoju, bet ir tokiais atvejais mano gauti atsakymai būna kosminiai, palyginus su teisingaisiais. Nesvarbu kad vos ne valandą prašvaistau ieškodama užuominų ką padariau ne taip. Atrodo, kad gyvenimas tiesiog specialiai man rodo faką ir sako, kad kitą kartą geriau net jau ir nebebandyčiau, nes man vis vien nieko doro neišeis... Po tokių įvykių aš net ir nebesistengiu daryti sekančių uždavinių, nes jei jau trys nepavyko prieš tai - tai kam stengtis iš viso? Kaip aš apskritai turėčiau jaustis? Kaip jūs jaustumėtės mano vietoje?
Dabar turiu eiti į mokyklą visai nepadarius matematikos namų darbų. Ir ne dėl to, kad tingėjau ar neturėjau tam laiko, o todėl, kad man tiesiog jų neišėjo padaryti. Bet argi mokytojai tai supras? Aišku, kad ne. Niekam nerūpi tavo problemos - visus domina tik gauti rezultatai...
Taip, tai nėra labai rimta problema, bet tai žlugdo mane psichologiškai. Aš jaučiuosi kaip visiška nevykėlė, nepaisant fakto, kad esu gan vieniša ir gan daug rūpesčių turinti asmenybė...

2014-12-27

Laikas pasitikėti savimi!

Sveiki. Šiandieną supratau vieną dalyką - norint džiaugtis dabartiniu gyvenimu - pirmiausia tu privalai pasitikėti pačia savimi. Tu turi nenusivilti nei vienu savo sprendimu, nors jie galbūt atrodo ne itin teisingi ar geri. Tu turi nesigręžioti į praeities įvykius, kurie dažniausiai mus tik skaudina. Tad visai nesvarbu ar tu dabar turi vaikiną, ar esi negraži dėl paauglystės problemų, ar nesi buvus nei vienam vakarėlyje, kuriuos rodo per filmus.. Tiesiog džiaukis dabartimi! Džiaukis kiekviena diena, kuri gali bet kada tave netikėtai nustebinti! Juk tik tai darydama ateityje tu galėsi pasimėgauti tuo, kad vis dėl to nešvaistei savo laiko veltui nieko neveikdama ir niekuo nesimėgaudama... :)

2014-12-25

Laikas keistis?

Nežinau kaip jūs, bet man šios šventės (Kūčios, Kalėdos) pasidarė kaip ir bereikšmės... Vėl susėdame prie stalo, pavalgome ir vėliau tvyranti nejauki tylą priverčia mus slinkti prie savo mėgstamų užsiėmimų (kompo/TV)... Taip, mes galime apsikeisti dovanomis, pasijausti laimingi, bet tai būna tik tą trumpą akimirką... Galbūt taip jaučiuos tik dabar, galbūt ryt viskas bus kitaip..
Bet kokiu atveju, man jau 17 m. Galbūt reiktų pradėti gyventi kitaip? Labiau šelmiškai? Aš tokia nepaaugliška? Net nesugebu perprasti jų vartojamo žargono... Tik dabar turinti laisvo laiko (pagaliau) susimąsčiau, kad visai nesu sukūrusi šelmiškų prisiminimų... Niekad nesu buvus vakarėlyje, ar jį organizavus, niekad neturėjau rimtesnio kontakto su vaikinu, niekad nesu grįžus iš kur nors vidurnaktį...
Vis viliuosi, kad sulaukus 18 m. viskas bus kitaip, tačiau jei niekas nepasikeis? Jei aš būsiu vėl priversta būti gera mergaite? Nenoriu peržengti ribų, bet taip pat nenoriu sulaukus senyvo amžiaus visiškai neturėti nei ko prisiminti ar papasakoti kitiems.
Reikia keisti savo požiūrį... požiūrį į viską! Gal tai padės?