Nežinau kaip jūs, bet man šios šventės (Kūčios, Kalėdos) pasidarė kaip ir bereikšmės... Vėl susėdame prie stalo, pavalgome ir vėliau tvyranti nejauki tylą priverčia mus slinkti prie savo mėgstamų užsiėmimų (kompo/TV)... Taip, mes galime apsikeisti dovanomis, pasijausti laimingi, bet tai būna tik tą trumpą akimirką... Galbūt taip jaučiuos tik dabar, galbūt ryt viskas bus kitaip..
Bet kokiu atveju, man jau 17 m. Galbūt reiktų pradėti gyventi kitaip? Labiau šelmiškai? Aš tokia nepaaugliška? Net nesugebu perprasti jų vartojamo žargono... Tik dabar turinti laisvo laiko (pagaliau) susimąsčiau, kad visai nesu sukūrusi šelmiškų prisiminimų... Niekad nesu buvus vakarėlyje, ar jį organizavus, niekad neturėjau rimtesnio kontakto su vaikinu, niekad nesu grįžus iš kur nors vidurnaktį...
Vis viliuosi, kad sulaukus 18 m. viskas bus kitaip, tačiau jei niekas nepasikeis? Jei aš būsiu vėl priversta būti gera mergaite? Nenoriu peržengti ribų, bet taip pat nenoriu sulaukus senyvo amžiaus visiškai neturėti nei ko prisiminti ar papasakoti kitiems.
Reikia keisti savo požiūrį... požiūrį į viską! Gal tai padės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą