Labas. Dažnai pati susimąstau ir dabar noriu apie tai paklausti jūsų visų.. Kaip reikia taisyklingai mokytis? Žinau - tai skamba baisiai keistai, bet aš rimtai susiduriu su šia problema.
Aš dažniausiai per pamokas tik užsirašau svarbiausią informaciją kurią pateikia mokytojai ir klasiokai, o namuose mano tikslas būna peržvelgti visą turimą medžiagą ir padaryti išvadas bei užduotus namų darbus. Aišku, dažniausiai, tos 'namų' dalies neišeina man reikiamai atlikti ... Patys įsivaizduokit.. Grįžtat namo tik 19 val. (po būrelių), pavalgot, persirengiat ir jau laikrodis rodo 20 val., ir tik tada galu pradėt kibti prie namų darbų. Žinoma, pirmiausia bandau padaryti svarbiausius ir mėgstamiausius. Bet va paimkim kad ir matematiką: atsiverčiu vadovėlį, perskaitau sąlygą, užsirašau pirmąją eilutę ir fsio. Jei išeina, tai dar kažką dar suskaičiuoju, bet ir tokiais atvejais mano gauti atsakymai būna kosminiai, palyginus su teisingaisiais. Nesvarbu kad vos ne valandą prašvaistau ieškodama užuominų ką padariau ne taip. Atrodo, kad gyvenimas tiesiog specialiai man rodo faką ir sako, kad kitą kartą geriau net jau ir nebebandyčiau, nes man vis vien nieko doro neišeis... Po tokių įvykių aš net ir nebesistengiu daryti sekančių uždavinių, nes jei jau trys nepavyko prieš tai - tai kam stengtis iš viso? Kaip aš apskritai turėčiau jaustis? Kaip jūs jaustumėtės mano vietoje?
Dabar turiu eiti į mokyklą visai nepadarius matematikos namų darbų. Ir ne dėl to, kad tingėjau ar neturėjau tam laiko, o todėl, kad man tiesiog jų neišėjo padaryti. Bet argi mokytojai tai supras? Aišku, kad ne. Niekam nerūpi tavo problemos - visus domina tik gauti rezultatai...
Taip, tai nėra labai rimta problema, bet tai žlugdo mane psichologiškai. Aš jaučiuosi kaip visiška nevykėlė, nepaisant fakto, kad esu gan vieniša ir gan daug rūpesčių turinti asmenybė...
Visų pirma tu tikrai nesi viena!! Šalia tavęs yra draugai, kurie pasiryžę tau padėti kuom reikės, kuom galės..Mes visi turime vienokių ar kitokių rūpesčių, kurie mus slegia, trukdo mums, graužia iš vidaus.. Kitas dalykas ,tikrai neturėtum kaltinti savęs dėl to, kad tau kažkas neišeina..Tai yra normalu.. Vat mane erzina toks dalykas ,kad mokytojai tai dėl nieko nėra kalti, jiems nusispjaut į mūsų problemas( na, gal ne visiems, šeip yra tų gerų mokytojų, bet jų nedaug deja..), jie juk viską taip gerai išaiškina, o jei jau mes ko nesuprantam tai čia ne jų bėdos, jei po pamokos ,ar šeip prieini paparašyt ,kad peraiškintų tau viską, tai vos nepasiunčia n****... Aišku ,kai jiems būna blogai, būna blogos nuotaikos, susiraukę, išlieja pyktį ant mūsų.. Tačiau kai mums kažkas būna negerai, jie net nebando suprasti, išsiaiškinti kas ne taip, kodėl tam mokiniui nesisieka niekaip išspręstį uždavino, ar padaryti kokios nors kitos užduoties, galbūt jam reik pagalbos, nes jis nesupranta.. Sunki situacija, juk kaip ir sakoma, kad mokytojas turi būti tas asmuo, kuris turi išmokinti, paruošti gerai egzaminui mokinį, tuo pačiu būti supratingu, padėti, jei reikia išklausyti, bet tokių mokytojų labai mažai.. Dėl laiko stokos- juk jeigu žinai, kad kitą dieną laukia sunkus kontrolinis, ar net keli, ar šeip labai daug n.d. manau tikrai yra galimybė susitarti, nupasakot situacija ir anksčiau išeit/atsiprašyt iš būrelio, taip anksčiau grįžtant namo, ir nepraleidžinat būrėlio... O jei nepavyksta, tuomet jau reikia gal išsikelt sau klausimą, kas tau gyvenime svarbiau ?( Kas užima pirmą vietą, kokį tikslą turi ir tuomet rasi sprendimą..) (Nepamiršk dar ir to: Kartais reikia mokėti pasakyti NE)
AtsakytiPanaikinti