Skaitydama Vaiva Grainytės eilėraštį „Saulės išvaizda“ aš nebesuprantu, kodėl vieni menininkai, rašytojai, poetai ir visi kiti kultūros atstovai nusipelnė dėmesio, o kiti ne. Tokių eilučių poezija aš nelaikau, kaip ir nelaikau kelių papeckiojimų ant drobės menu.
Nemanau, kad taip manau tik aš. Šį pusmetį (magistrantūros studijų metu) tenka susidurti su tikrai neįprastais tekstais, tačiau man keista, kad kai kurie (ypač poezija) mane pikdo. Kaip gali būti eilėraštis be skyrybos ženklų, su vienu žodžiu eilutėse, visiškai nesirimuojantys ir pan.? Kartais net tokių eilių neįmanoma pavadinti net minčių srautu, nes žodžiai būna sumesti visiškai belekaip. Ir kodėl mes turime koduoti kiekvieną eilėraščio žodį ir skyrybos ženklą? Tikrai nemanau, kad rašydami poetai stengiasi kiekviename žodyje užkoduoti kuo daugiau gilių prasmių... Kartais jie tiesiog rašo. Rašo apie tai ką mąsto, apie tai, ką jaučia, apie tai, ko trokšta. Aš tai žinau, nes aš taip rašau. Net nemanau, kad kitaip yra įmanoma ir tikrai greitu metu manęs nieks neįtikins, kad yra kitaip. Žinau, koduoti mėgsta visi, bet ne taip perdėtai, kaip mus moko mokyklose ar universitetuose.
Nemanau, kad kuriant ir užplūstant idėjoms ar mintims kūrybiški žmonės mąsto protu... Nemoku paaiškinti to, bet nieks nesistengia kurti dėl kitų (nebent ypač retus atvejus). Ar Jums neatrodo, kad tie, kas kuria, dažniausiai kuria sau? Jie nori išsilieti, neperdegti, išsipasakoti... Viską ką menininkai daro kitiems, tai perneša emocijas, užkoduotas mintis ir žinutes, bet nereiškia, kad dėl to mes turim spręsti ką autorius norėjo pasakyt žodžiu raudona ar ką dailininkas norėjo pasakyt čia palikęs rausvą potėpį. Kartais nereikia aiškintis kūrinių, tiesiog reikia skaityti, klausyti, žiūrėti ir skirti laiko. Tos mintys, kurios gims – štai ką stengėsi perteikti autoriai mums. Nieko daugiau. Visi žmonės yra skirtingi – visi supras vis kitaip, nes mūsų patirtys skiriasi. Ir kas? Ar tai reiškia, jog mano patirtys menkesnės už Jūsų ar atvirkščiai? Ne. Visi mums nutikę įvykiai yra svarbūs, net, jei to nesuvokiame.
Skatinčiau visus ne persianalizuoti dalykų, nes gyvenimas ir taip pakankamai yra sunkus. Kam apsikrauti. Supratai taip? Ok. Kūryba ir yra žavi tuo, kad ji, kaip ir medijos, yra universali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą