2020-11-02

Reikšmių gamyba

Literatūros tyrimo laukas yra labai platus. Tekstai, kaip ir jų kūrimo įrankiai, yra medijų dalis, o tai labai glaudžiai siejasi su kultūra. Kai kuriems šiuolaikinės visuomenės atstovams tampa įdomu išsiaiškinti kiek kultūros vis dar yra tekste ir kiek tai tik atskiras autoriaus produktas. Norint suprasti, kaip tekstai ir kitos medijos padeda kurti kultūrą, noriu pristatyti jums Stuart Hall teorijų sampratas ir kartu su jumis pabandysiu išsiaiškinti paslaptingą reikšmių gamybos fenomeną.

Stuart McPhail Hall yra britų marksistinis sociologas, kultūros teoretikas ir politinis aktyvistas. Kartu su Richard Hoggart ir Raymond Williams jis įkūrė Birmimngemo mokyklos kultūros  studijas (angl. The Birmingham School of Cultural Studies). Stuart Hall teigia, kad kalbos vartojimas veikia valdžios, institucijų, politikos ir ekonomikos rėmuose. Ši nuomonė pateikia žmones kaip kultūros gamintojus ir vartotojus tuo pačiu metu. Taigi kultūros teoretikas meta iššūkį visiems masinės komunikacijos modelio komponentams. Jis teigia, kad:
➥ prasmė nėra tiesiog fiksuojama ar nustatoma siuntėjo;
➥ pranešimas niekada nėra skaidrus;
➥ auditorija nėra pasyvus prasmės gavėjas.

Norėdami analizuoti visus šiuos tris aspektus yra būtina apžvelgti Stuart Hall reprezentacijos ir recepcijos teorijų ypatumus, apie kurias plačiau papasakosiu kitomis dienomis.
O dabar: kodėl pasirinkau tokiam tekstui sūkurio fotografiją? Easy. Žiniasklaida turi gebėjimą apsunkti mūsų kasdienybę tekstais ir naujais straipsniais. Mes norim to ar ne, bet dienos bėgy pamatysim kokią nors antraštę (ar kelias) socialiniuose tinkluose, parduotuvėse žurnalų skyriuje ar Messenger'io pokalbyje, kuomet mums kitas asmuo ką nors atsiųs. Taip mes neišvengiamai patampame informacijos vartotojais. Man tai priminė Butrimonių fontaną, kurio nuotrauką čia ir matote. Sūkurys, kaip ir žiniasklaida su savo reikšmėmis, sukasi, nesustoja, yra nevaldomas, bet vis tiek traukia dėmesį. Pamatome skambią, specialiai sukurtą antraštę ir spaudžiame, nukeliaudami į (dažniausiai) nereikšmingą ir prastokai sukonstruotą tekstą. Nusivylę vėl kartojame tas pačias klaidas, kol galiausiai tampame arba netampame žiniasklaidos skeptikais. Vienintelė problema yra tik tokia, kad kai kurios naujienos mums vis tiek yra įdomios ir mes neišvengiamai apie jas sužinome tik įsijungę tuos pačius populiariausius portalus. Juk visą gyvenimą neklausinėsime pažįstamų kas kur svarbaus nutiko, ypač kai jie ne visad domisi viskuo, kas svarbu mums. Galėtume sakyti, kad tuomet mus gelbėtų televizijos žinios? Na jau ne. Aš ir manau daug kitų žmonių, tikrai nedega noro jungtis tos dėžės, kuri be sąžinės jausmo bombarduoja tave nereikšmingomis reklamomis.

Žiniasklaidos svarba būtų jau kita tema. Aš degu noru kuo daugiau žmonių supažindinti su reprezentacijos ir recepcijos teorijomis, tad toliau kviečiu skaityti sekančius tekstus ir panirti į apmąstymus apie mūsų kultūrą ir joje vyraujančias medijas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą