Stuart Hall reprezentacijos teorija analizuoja tai, kaip žiniasklaida atskleidžia tikrovės įvykius (socialines grupes, vietas, asmenis, įvairius nutikimus ir pan.). Visada yra matuojama, kiek tiksli tikrovės reprezentacija atsiskleidžia žiniasklaidoje. Kaip pavyzdžius, galime aptarti kelis globalius įvykius: didelį skandalą sukėlusį Brexit ir vis dar aktualią COVID-19 situaciją. Visuomenei visad yra įdomu kokios yra naujienos, kas su kuo susitiko, kas buvo nuspręsta, kur yra židinys, kas už tai atsakingas, kaip nuo to apsisaugoti ir t. t. Tačiau visa tai įgauna prasmę tik tuomet, kai yra paskelbiama žiniasklaidos. Taip dalykai yra įprasminami. Žiniasklaida gali nuspręsti ar tam suteikti teigiamą reikšmę ir prasmę, ar neigiamą. Taigi originalus objektas dar nėra pati reikšmė. Pati žiniasklaida kuria reikšmes ir nuomones tam, kas vyksta tikrovėje.
Žinodami, kad reikšmė nėra sukuriama po kažkokio įvykio ar nutikimo ir tai, kad reprezentacija įprasmina įvykius ir tik tuomet yra sukuriamos įvairios prasmės, kyla retorinis klausimas: kas turi galios kurti tokias reikšmes ir prasmes? Kas tai bebūtų, jie turi didžiulę galią paveikti visuomenę. Žinoma, šiuolaikiniame pasaulyje ši galia yra atitekusi masinėms medijoms. Vienas iš pavyzdžių būtų JAV prezidentas D. Trump. Dauguma visuomenės atstovų kažkuriuo metu yra „jautę“ kokius nors jausmus šiam asmeniui: yra pritarę jo veiklai, griežtai pasisakę prieš ją ir pan. Tačiau menka dalis žmonių yra šį asmenį sutikę gyvai ar jį pažįsta. Tai suponuoja, kad kažkuriuo metu būtent medijos įteigė vienokią arba kitokią nuomonę apie šią politinę asmenybę. Taigi jausmai ir nuomonė apie kokį nors asmenį arba įvykį taip pat yra kontroliuojama masinių medijų.
Ši reprezentacijos teorija daug dėmesio skiria ir stereotipams. Kai išgirstame tokias sąvokas, kaip: gėjų bendruomenė, Brexit, koronavirusas, juodaodžiai – visuomet kyla vienokios ar kitokios asociacijos, visai kaip nusistovėjusios normos ir suvokimas. Kiekvieno dalyko suvokimas ir supratimas yra suformuojamas masinių medijų, kurios nusprendžia kokias reikšmes ir prasmes suteikti konkrečiu atveju. Politikai, namų šeimininkės, rasės, lytis, socialinės problemos... viskas, kas egzistuoja pasaulyje gali suformuoti tam tikrus vaizdinius. To rezultatas: dėl ribotų reikšmių ir prasmių įvaizdinimo medijose pasaulyje atsiranda stereotipai.
Medijos ne tik formuoja mūsų nuomones, bet gali jas keisti ir jomis manipuliuoti. Kai sukurti stereotipai pasirodo vėl ir vėl iš metų į metus, taip susiaurėja žmonių suvokimas, kad vienų ar kitų dalykų reprezentacija gali būti kokia nors kitokia. Dauguma pradeda mažiau kvestionuoti ir suvokia, kad taip tiesiog jau yra. Ekstremalūs pavyzdžiai, kuriuos mini Stuart Holl, yra etinės mažumos, kurios stereotipizuojančios, kaip keliančios bėdas (UK atveju). Žinoma, ne visi aklai priima medijų reprezentacijas, kurios yra pateikiamos, tačiau dažniausiai tam pasiduoda dauguma visuomenės atstovų.
Stuart Hall reprezentacijos teorija mini, kad net jei žmonės atmeta vienas ar kitas reprezentacijas – masinės medijos vis tiek kuria prasmes tol, kol įtinka visuomenės daugumai. Kodėl? Tam, kad užsitikrintų dominavimą, neleistų paprastoms žmonių grupėms išsišokti ir išlaikytų socialinę viršenybę. Norėdami šiek tiek kontroliuoti reikšmių suvokimą ir naujienų įsisavinimą, žmonės turėtų daugiau kvestionuoti tekstus, įdėmiau žiūrėti kas tai parašė ir kodėl. Dekonstravę tekstus, žmonės gali suvokti kokiam tikslui jie yra sukurti ir kokią naudą teikia tiems, kas tai paskelbė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą