Laikas pasitikėti savimi!

Sveiki. Šiandieną supratau vieną dalyką - norint džiaugtis dabartiniu gyvenimu - pirmiausia tu privalai pasitikėti pačia savimi. Tu turi nenusivilti nei vienu savo sprendimu, nors jie galbūt atrodo ne itin teisingi ar geri. Tu turi nesigręžioti į praeities įvykius, kurie dažniausiai mus tik skaudina. Tad visai nesvarbu ar tu dabar turi vaikiną, ar esi negraži dėl paauglystės problemų, ar nesi buvus nei vienam vakarėlyje, kuriuos rodo per filmus.. Tiesiog džiaukis dabartimi! Džiaukis kiekviena diena, kuri gali bet kada tave netikėtai nustebinti! Juk tik tai darydama ateityje tu galėsi pasimėgauti tuo, kad vis dėl to nešvaistei savo laiko veltui nieko neveikdama ir niekuo nesimėgaudama... :)

Laikas keistis?

Nežinau kaip jūs, bet man šios šventės (Kūčios, Kalėdos) pasidarė kaip ir bereikšmės... Vėl susėdame prie stalo, pavalgome ir vėliau tvyranti nejauki tylą priverčia mus slinkti prie savo mėgstamų užsiėmimų (kompo/TV)... Taip, mes galime apsikeisti dovanomis, pasijausti laimingi, bet tai būna tik tą trumpą akimirką... Galbūt taip jaučiuos tik dabar, galbūt ryt viskas bus kitaip..

Bet kokiu atveju, man jau 17 m. Galbūt reiktų pradėti gyventi kitaip? Labiau šelmiškai? Aš tokia nepaaugliška? Net nesugebu perprasti jų vartojamo žargono... Tik dabar turinti laisvo laiko (pagaliau) susimąsčiau, kad visai nesu sukūrusi šelmiškų prisiminimų... Niekad nesu buvus vakarėlyje, ar jį organizavus, niekad neturėjau rimtesnio kontakto su vaikinu, niekad nesu grįžus iš kur nors vidurnaktį...

Vis viliuosi, kad sulaukus 18 m. viskas bus kitaip, tačiau jei niekas nepasikeis? Jei aš būsiu vėl priversta būti gera mergaite? Nenoriu peržengti ribų, bet taip pat nenoriu sulaukus senyvo amžiaus visiškai neturėti nei ko prisiminti ar papasakoti kitiems.

Reikia keisti savo požiūrį... požiūrį į viską! Gal tai padės?