Ką atneš nauja diena?

Nenustokime kovoti net, jei pasaulis mus numeta žemyn. Tikrai būna man ir mano pažįstamiems (o gal ir Jums), kad po laimingų įvykių nutinka kažkas blogo ir atvirkščiai. Tokia nesibaigianti emocijų karuselė lydi mus visą gyvenimą. 

2016 m. įstojusi į VDU vieną dieną (tiksliai nebe pamenu kurią) ėjau Kauno Laisvės alėja. Netoli Ožeškienės stotelės esančios kavinės nusipirkau kavos ir pasivaikščiodama žingsniavau link Gimnazijos g. 7, kur man vėliau tądien turėjo vykti kita paskaita. Prigavau save besišypsant.

Naujame baltame (galbūt kai kurie sakytų, kad pilkšvame) rankinuke turėjau gražius sąsiuvinius, pusseserės dovanotą tušinuką ant kurio buvo išgraviruotas mano mano vardas ir pavardė, naują HP plančetinį kompiuterį, neseniai įsigytus akinius ir kitas gerybes. Nors tai tik daiktai, tačiau tą akimirką jaučiausi turinti viską ko noriu ir ko man reikia. Jaučiausi padariusi puikų sprendimą pasirinkusi tinkamą universitetą, tinkamą studijų kryptį, tinkamus daiktus... net tinkamą kavą gėriau saulėtą ir šiltą rudens dieną. Tobulų akimirkų gyvenime būna nedaug, bet kai jos ateina – tas akimirkas prisimename ilgai (bent jau man taip yra).

Nuo tos dienos buvo visko. Ir blogų įvykių ir nuostabių akimirkų, kurių į nieką nekeisčiau. Kas įdomiausia – blogieji įvykiai slypi atminties migloje, nes aiškiai galiu prisiminti tik geruosius, pvz. kaip susipažinau su žmogumi, kuris tapo geriausiu mano gyvenimo draugu. 

2020 m. prieš kelias dienas tokį patį tobulumo jausmą jaučiau stovėdama atnaujintoje Vienybės aikštėje išėjusi iš pasibaigusios paskaitos. Dar pamenu, kai praeitais metais vyliausi, jog išeis studijuoti VDU ir galėsiu eiti naująja aikšte kiekvieną savaitės dieną. Dabar tai ir darau. Plati aikštės erdvė, žaliosios vietos ir fontanai man kelia susižavėjimą, kad viskas gali kisti į teigiamą pusę. Čia dažnai jaučiuosi laisva. Man tai yra viena iš didžiausių vertybių.

Nors pastaruoju metu pralaimėjau skaudžią kovą dėl vieno mėgstamo studijų dalyko, tačiau šiandien laimėjau bilietus į Nacionalinį Kauno dramos teatro spektaklį „Elektra‟, tad šį sekmadienį turėsiu galimybę nueiti ir pasimėgauti vaidinimu su minėtuoju draugu. Karuselė vis sukasi...

Gyvenimas įdomus, nes niekad neleidžia per daug juo džiaugtis. Jei kažkuo piktnaudžiaujame (net, jei tai yra sėkmė) – visad esame nuleidžiami ant žemės, o jei ko nors išties trokštame ir apie tai svajojame – tą ir gauname. Smalsu kas bus rytoj, tad viskas ką galime padaryti tai priimti praeitį, vertinti įgautas patirtis ir džiaugtis kiekviena nauja išaušusia diena 🌞