Nesvarbu ar tai tikra, ar ne, bet aš įžvelgiu gyvastį čia.
Einant sostinės gatve, bandau paliesti ranką esančią šalia.
Vis gaudau gilų melsvą žvilgsnį Tavajame veide...
Nesuprantu ar šis fragmentas vyko, ar tai tik mano galvoje.
Kur eini, ten noriu sekt Tave.
Ir nors aš kartais vis dar netikra,
Prašau, priglausk,
Įžiebki gyvastį manajame veide.
Viduje seniai esu gyva
Ir aš žinau, kad magija yra tikra,
Tad prašau sustoki ir įvertinki mane,
Nes jau pabodo būti man visų antram plane.
Dieną ir naktį lūkuriuoju čia, centre.
Matau visus, o retkarčiais – ir jie mane.
Bet visi galų gale praeina, lyg būčiau jiems tuščia vieta...
Kas, kad aš gėlė! Tiesiog pamilk mane!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą