Man patinka medijos!

Neužtenka kalbėti abstrakčiomis frazėmis. Turiu mokėti trumpai papasakoti kas man yra medijos, kas jos iš viso yra ir kodėl man jos patinka. Iš pradžių ir aš maniau, kad visa tai susiję tik su socialiniais tinklais ir kokiomis nors moderniomis hologramomis, bet studijų metu paaiškėjo, kad klydau ir per siaurai mąsčiau.

Jei kada turėsite galimybę ar progą apsilankyti Vytauto Didžiojo universitete, užsukite į doc. dr. Rimanto Plungės arba doc. dr. Vijolės Višomirskytės paskaitą. Tai du pirmieji mano šaltiniai, kurių dėka sužinojau apie medijų meną ir jų sąveiką pasaulyje. Ne ką svarbesnis faktas yra tas, kad šios asmenybės yra be galo draugiškos ir malonios, tad įmanoma lengvai panaikinti dėstytojo ir studento barjerą, o tai leidžia daugiau klausti, įdėmiau klausytis ir lengviau priimti ir apdoroti informaciją.

Gavusi užduoti išsirinkti 5 asmenis, iš kurių norėčiau imti interviu, žinojau, kad turiu pradėti pati dar labiau gilintis į medijų sąveiką kasdienybėje, jų meną, vartojimą ir pan. Niekada nežinojau kaip ir nuo ko pradėti, bet įsijungiau Google ir ėmiau ieškoti. Radau keletą straipsnių ir juos perskaičiusi nėriau vis giliau. Mano akiratyje atsirado naujų asmenybių (rašytojų, filosofų ir pan.). Vienas iš jų - Kristupas Sabolis. Pagal jį: „<...> rašiklis, teptukas, drobė jau yra medijos.‟, tad dabar žinau, kad apie 90% mano pomėgių yra būtent tai. Muzika, kinas, knygos, YouTube, fotografija ir kitos veiklos, kurios man teikia džiaugsmą. Tada šmėstelėjo mintis: ar kam nors gali nepatikti medijos? Na, nebent kokia nors konkreti sritis. Tinklalapyje 15min.lt mane intrigavo interviu „Kristupas Sabolius apie kritišką medijų vertinimą ir vartojimą‟ (2019), kuriame ne tik buvo kalbama apie iliuzijas, kūrybą, kritiką, bet ir apie kitus įdomius dalykus:

„Menininkai dažnai yra medialumo eksperimentatoriai — jie bando suvokti kaip jų naudojamą mediją galima būtų reformuoti, pakeisti, panaudoti naujai, bet dar svarbiau – kaip judėti tarp medijų, jose neužsidarant, bet jas paneigiant, t. y išnaudojant intermedialumo strategijas, paneigiant ir revizuojant medijas, ardant jų integralumą. Jau Marshallas McLuhanas atkreipė dėmesį į tą ypatingą menininkų gebą sujungti skirtingas medijas ir panaudoti gimstančią energiją. Tarkime, Eliotas sujungia džiazą ir kiną, Chaplinas – kiną ir baletą. Tačiau tokia medijų hibridizacija svarbi dar ir tuo, kad susitinkant ir jungiantis skirtingoms medijoms atsiranda galimybė ištrūkti iš medijų keliamos nejautros.‟

Nesu tikra ar aš menininkė, ar noriu ja būti, tačiau esu pasiruošusi tirti medijas ir literatūrą, ieškoti  sąsajų, problemų bei jų sprendimų būdų. Norėčiau padrąsinti ir Jus imtis to, kas kelia baimę ar nepasitikėjimą. Visi pradedame nuo nulio ir kopiame mažais laipteliais aukštyn. Niekad nevėlu pradėti daryti tai, kas mums patinka 💖